Emocijų funkcijos
Neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo be emocijų. Mes branginame savo jausmus – džiaugsmą žaidžiant kamuolį, malonumą, kai prisilietėte prie mylimo žmogaus, ar linksmybes su draugais vakaro metu. Net ir neigiamos emocijos yra svarbios, pavyzdžiui, liūdesys, kai miršta mylimas žmogus, pyktis, kai jį pažeidžiama, baimė, kuri mus nugali baisioje ar nežinomoje situacijoje, arba kaltė ar gėda prieš kitus, kai mūsų nuodėmės paviešinamos. Emocijos nuspalvina gyvenimo patirtį ir suteikia jiems prasmės bei skonio.
Emocijos vaidina lemiamą vaidmenį mūsų gyvenime, nes jos atlieka svarbias funkcijas. Šiame modulyje aprašomos tos funkcijos, suskirstant diskusiją į tris sritis: intrapersonalinę, tarpasmeninę ir socialines bei kultūrines emocijų funkcijas. Skyriuje apie intraasmenines emocijų funkcijas aprašomi vaidmenys, kuriuos emocijos atlieka kiekviename iš mūsų atskirai; skyriuje apie tarpasmenines emocijų funkcijas aprašomos emocijų reikšmės mūsų santykiams su kitais; o skyriuje apie socialines ir kultūrines emocijų funkcijas aprašomi emocijų vaidmenys ir reikšmės mūsų visuomenių ir kultūrų palaikymui ir efektyviam funkcionavimui apskritai. Apskritai pamatysime, kad emocijos yra labai svarbus mūsų psichologinės sudėties aspektas, turintis reikšmę ir funkciją kiekvienam iš mūsų atskirai, mūsų santykiams su kitais grupėse ir visai mūsų visuomenei.
Intraasmeninės emocijų funkcijos
Emocijos padeda mums veikti greitai su minimaliu sąmoningumu
Emocijos yra greito informacijos apdorojimo sistemos, padedančios veikti minimaliai mąstant. Problemos, susijusios su gimimu, mūšiu, mirtimi ir viliojimu, kilo per visą evoliucijos istoriją, o emocijos vystėsi tam, kad padėtų žmonėms greitai prisitaikyti prie tų problemų ir su minimaliu sąmoningu kognityviniu įsikišimu. Jei neturėtume emocijų, negalėtume priimti greitų sprendimų, ar pulti, gintis, bėgti, rūpintis kitais, atmesti maistą ar artintis prie kažko naudingo – visa tai funkcionaliai prisitaikė prie mūsų evoliucijos istorijos ir padėjo mums išgyventi. Pavyzdžiui, sugedusio pieno gėrimas ar supuvusių kiaušinių valgymas turi neigiamų pasekmių mūsų gerovei. Tačiau pasibjaurėjimo jausmas padeda mums nedelsiant imtis veiksmų – jų iš pradžių nevalgyti arba išvemti. Šis atsakas yra prisitaikantis, nes galiausiai padeda mums išgyventi ir leidžia veikti nedelsiant, daug negalvojant. Kai kuriais atvejais skirti laiko sėdėti ir racionaliai galvoti, ką daryti, apgalvoti sąnaudų ir naudos santykį, yra prabanga, kuri gali kainuoti gyvybę. Emocijos išsivystė taip, kad galėtume veikti be tokio mąstymo gilumo.
Emocijos paruošia kūną skubiems veiksmams
Emocijos paruošia mus elgesiui. Kai emocijos suveikia, jos koordinuoja tokias sistemas kaip suvokimas, dėmesys, išvados, mokymasis, atmintis, tikslo pasirinkimas, motyvaciniai prioritetai, fiziologinės reakcijos, motorinis elgesys ir elgesio sprendimų priėmimas. Emocijos vienu metu suaktyvina tam tikras sistemas, o deaktyvuoja kitas, kad būtų išvengta tuo pačiu metu veikiančių konkuruojančių sistemų chaoso, leidžiančio koordinuotai reaguoti į aplinkos dirgiklius. Pavyzdžiui, kai bijome, mūsų organizmas laikinai sustabdo nereikalingus virškinimo procesus, dėl to sumažėja seilių (burnos džiūvimas); kraujas neproporcingai teka į apatinę kūno pusę; regėjimo laukas plečiasi; ir oras įkvepiamas, visa tai paruošia kūną bėgti. Emocijos inicijuoja komponentų sistemą, apimančią subjektyvią patirtį, išraiškingą elgesį, fiziologines reakcijas, polinkius veikti ir pažinimą – visa tai konkrečių veiksmų tikslais; terminas „emocija“ iš tikrųjų yra šių reakcijų metafora.
Tačiau vienas dažnas nesusipratimas, kurį daugelis žmonių patiria galvodami apie emocijas, yra įsitikinimas, kad emocijos visada turi tiesiogiai sukelti veiksmą. Tai netiesa. Emocijos tikrai paruošia kūną veiksmui; bet ar žmonės iš tikrųjų įsitraukia į veiksmą, priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip kontekstas, kuriame emocija kilo, emocijos tikslas, suvokiamos savo veiksmų pasekmės, ankstesnė patirtis ir tt. Taigi emocijos yra tik vienas iš daugelio elgesį lemiančių veiksnių, nors ir svarbus.
Emocijos įtakoja mintis
Emocijos taip pat yra susijusios su mintimis ir prisiminimais. Prisiminimai – tai ne tik faktai, užkoduoti mūsų smegenyse; jie nuspalvinti emocijomis, jaučiamomis tuo metu, kai įvyko faktai. Taigi emocijos tarnauja kaip nerviniai klijai, jungiantys tuos skirtingus faktus mūsų mintyse. Štai kodėl laimingas lengviau prisiminti laimingas mintis, o piktas – piktas. Emocijos yra daugelio požiūrių, vertybių ir įsitikinimų apie pasaulį ir mus supančius žmones emocinis pagrindas; be emocijų tie požiūriai, vertybės ir įsitikinimai būtų tik teiginiai be prasmės, o emocijos tiems teiginiams suteikia prasmę. Emocijos daro įtaką mūsų mąstymo procesams, kartais konstruktyviai, kartais ne. Sunku kritiškai ir aiškiai mąstyti, kai jaučiame intensyvias emocijas, bet lengviau, kai nesame užvaldę emocijų.
Emocijos motyvuoja būsimą elgesį
Kadangi emocijos paruošia mūsų kūnus neatidėliotiniems veiksmams, daro įtaką mintims ir gali būti jaučiamos, jos yra svarbūs būsimo elgesio motyvatoriai. Daugelis iš mūsų siekia patirti pasitenkinimo, džiaugsmo, pasididžiavimo ar triumfo jausmus savo pasiekimais ir pasiekimais. Tuo pačiu mes taip pat labai daug dirbame, kad išvengtume stiprių neigiamų jausmų; Pavyzdžiui, pajutę pasibjaurėjimo jausmą gerdami sugedusį pieną, paprastai labai stengiamės, kad tokie jausmai nepasikartotų (pvz., prieš pirkdami pieną patikriname etiketėje nurodytą galiojimo datą, prieš gerdami užuoskite pieną, prieš gerdami stebime, ar pienas nesustingsta kavoje). Todėl emocijos ne tik įtakoja neatidėliotinus veiksmus, bet ir yra svarbus motyvacinis pagrindas būsimam elgesiui.
Tarpasmeninės emocijų funkcijos
Emocijos išreiškiamos tiek verbaliai žodžiais, tiek neverbališkai – veido išraiškomis, balsais, gestais, kūno pozomis ir judesiais. Bendraudami su kitais nuolat išreiškiame emocijas, o kiti gali patikimai įvertinti tas emocines išraiškas; taigi emocijos turi signalinę vertę kitiems ir daro įtaką kitiems bei mūsų socialinei sąveikai. Emocijos ir jų išraiškos perduoda informaciją kitiems apie mūsų jausmus, ketinimus, santykį su emocijų taikiniu ir aplinką. Kadangi emocijos turi šią komunikacinę signalo vertę, jos padeda spręsti socialines problemas, sukeldamos kitų atsakymus, signalizuodami apie tarpasmeninių santykių pobūdį ir suteikdamos paskatas norimam socialiniam elgesiui.
Emocinės išraiškos palengvina specifinį suvokėjų elgesį
Kadangi emocijų veido išraiškos yra universalūs socialiniai signalai, jos turi prasmę ne tik apie reiškėjo psichologinę būseną, bet ir apie to asmens ketinimus bei tolesnį elgesį. Ši informacija turi įtakos tam, ką suvokėjas gali daryti. Pavyzdžiui, žmonės, stebintys baimingus veidus, dažniau elgiasi su požiūriu, tuo tarpu žmonės, kurie stebi piktus veidus, dažniau elgiasi su vengimu. Netgi nesąmoningas šypsenų pateikimas padidina gėrimo kiekį, kurį žmonės išpila ir suvartoja, ir kiek jie yra pasirengę už jį mokėti; piktų veidų pateikimas mažina šį elgesį. Be to, emociniai parodymai sukelia specifinius, vienas kitą papildančius stebėtojų emocinius atsakymus; pavyzdžiui, pyktis sukelia kitų baimę, o kančia sukelia užuojautą ir pagalbą.
Emocinės išraiškos signalizuoja apie tarpasmeninių santykių prigimtį
Emocinės išraiškos suteikia informacijos apie sąveikaujančių asmenų santykių pobūdį. Kai kurie iš svarbiausių ir provokuojančių išvadų šioje srityje gauti iš tyrimų, kuriuose dalyvavo susituokusios poros. Šiame tyrime susituokusios poros apsilankė laboratorijoje po to, kai 24 valandas nematė vienas kito, o vėliau intymiai kalbėjosi apie kasdienius įvykius ar konfliktines problemas. Diskretiška paniekos išraiška, ypač vyrų, ir pasibjaurėjimas, ypač moterų, pranašavo vėlesnį nepasitenkinimą santuoka ir net skyrybas.
Emocinės išraiškos skatina norimą socialinį elgesį
Emocijų veido išraiškos yra svarbūs socialinės sąveikos reguliatoriai. Vystymosi literatūroje ši sąvoka buvo tiriama pagal socialinio susiejimo sampratą; tai yra procesas, kurio metu kūdikiai ieško informacijos iš kitų, kad išsiaiškintų situaciją, o tada naudoja tą informaciją veikdami. Iki šiol stipriausias socialinių nuorodų demonstravimas yra darbas ant vaizdinės uolos. Pirmajame tyrime, tiriantį šią koncepciją, Campos ir jo kolegos apgyvendino motinas ant tolimiausio "uolos" galo nuo kūdikio. Mamos pirmiausia nusišypsojo kūdikiams ir padėjo žaislą ant apsauginio stiklo, kad pritrauktų juos; kūdikiai visada pradėjo ropoti prie savo motinų. Tačiau kai kūdikiai buvo stalo centre, motina išreiškė baimę, liūdesį, pyktį, susidomėjimą ar džiaugsmą. Rezultatai buvo aiškiai skirtingi skirtingiems veidams; nė vienas kūdikis neperžengė stalo, kai mama rodė baimę; tik 6% darė, kai motina kėlė pyktį, 33% kirto, kai mama reiškė liūdesį, ir maždaug 75% kūdikių susikirto, kai mama kėlė džiaugsmą ar susidomėjimą.
Kiti tyrimai teikia panašią paramą veido išraiškoms kaip socialinės sąveikos reguliatoriams. Vieno tyrimo metu eksperimentuotojai demonstravo neutralias, pykčio ar pasibjaurėjimo išraiškas kūdikiams, kai jie judėjo link objekto, ir matavo slopinimo, kurį kūdikiai rodė liesdami objektą, kiekį. Rezultatai 10 ir 15 mėnesių vaikams buvo tokie patys: pyktis sukėlė didžiausią slopinimą, po to pasibjaurėjimą, neutralus mažiausiai. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas, naudojant džiaugsmo ir pasibjaurėjimo išraiškas, pakeitus metodą taip, kad kūdikiams nebuvo leista liesti žaislo (palyginti su atitraukiančiu objektu) iki vienos valandos po išraiškos poveikio. Sulaukę 14 mėnesių, žymiai daugiau kūdikių lietė žaislą, kai matė džiaugsmingas išraiškas, tačiau mažiau palietė žaislą, kai kūdikiai jautė pasibjaurėjimą.
Socialinės ir kultūrinės emocijų funkcijos
Sustojus pagalvojus apie daugelį dalykų, kuriuos kasdieniame gyvenime laikome savaime suprantamu dalyku, negalime neprieiti prie išvados, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenimas yra spalvingas daugelio grupių ir individualių gyvenimų, supintų kompleksiškai, bet funkcionaliai, gobelenas. Pavyzdžiui, kai esate alkanas, galite nueiti į vietinę bakalėjos parduotuvę ir nusipirkti maisto. Ar kada nors sustojate pagalvoti, kaip galite tai padaryti? Galite nusipirkti bananą, užaugintą Pietryčių Azijos lauke, kurį ten augino ūkininkai, kur jie pasodino medį, prižiūrėjo ir nuskynė vaisius. Tikriausiai jie perdavė tuos vaisius platinimo grandinei, kuri leido keliems žmonėms kur nors naudoti tokius įrankius kaip kranai, sunkvežimiai, krovinių dėžės, laivai ar lėktuvai (kuriuos taip pat kažkur sukūrė keli žmonės), kad atvežtų tą bananą į jūsų parduotuvę. Parduotuvėje buvo žmonių, kurie tuo bananu rūpindavosi, kol tu atėjai ir negausi, ir su tavimi už jį mainė (už tavo pinigus). Galbūt atėjote į parduotuvę važiuodami transporto priemone, kurią kažkur kitur pasaulyje gamino kiti, ir tikriausiai dėvėjote drabužius, kuriuos kažkur kitur gamino kiti žmonės.
Taigi žmogaus socialinis gyvenimas yra sudėtingas. Asmenys yra kelių grupių nariai, turintys daugybę socialinių vaidmenų, normų ir lūkesčių, o žmonės greitai patenka į kelias grupes, kurių nariai yra, ir iš jos išeina. Be to, didžioji žmonių socialinio gyvenimo dalis yra unikali, nes ji sukasi aplink miestus, kuriuose susirenka daug skirtingos kilmės žmonių. Tai sukuria didžiulį socialinio chaoso potencialą, kuris gali lengvai atsirasti, jei asmenys nėra gerai koordinuojami ir santykiai nėra organizuojami sistemingai.
Viena iš svarbių kultūros funkcijų yra užtikrinti šį būtiną koordinavimą ir organizavimą. Tai leidžia asmenims ir grupėms derėtis dėl socialinio žmogaus socialinio gyvenimo sudėtingumo, taip išlaikant socialinę tvarką ir užkertant kelią socialiniam chaosui. Kultūra tai daro suteikdama savo nariams prasmę ir informacinę sistemą, kuria dalijasi grupė ir perduodama iš kartos į kartą, kuri leidžia grupei patenkinti pagrindinius išlikimo poreikius, siekti laimės ir gerovės bei įgauti gyvenimo prasmę. Kultūra yra tai, kas leido bananams iš Pietryčių Azijos atsirasti ant jūsų stalo.
Todėl kultūrinis prasmės ir informacijos sistemos perdavimas jos nariams yra esminis kultūros aspektas. Vienas iš šio perdavimo būdų yra pasaulėžiūros (įskaitant požiūrį, vertybes, įsitikinimus ir normas), susijusios su emocijomis, vystymas). Su emocijomis susijusi pasaulėžiūra pateikia geidžiamų emocijų gaires, kurios palengvina individualaus elgesio ir tarpasmeninių santykių reguliavimo normas. Mūsų kultūrinė aplinka mums parodo, kokias emocijas idealiai tinka turėti, o kurios ne. Kultūrinis informacijos, susijusios su emocijomis, perdavimas vyksta įvairiais būdais – nuo vaikų augintojų iki vaikų, taip pat iš mūsų pasaulyje prieinamų kultūros produktų, tokių kaip knygos, filmai, skelbimai ir panašiai.#Emocijos #JausmaiGyvi #GyvenimoSpalvos #DžiaugsmasIrLiūdesys #TikrosEmocijos #GyvenkSuJausmais #KiekvienaAkimirka #MenasJausti #EmocijųGalia #GyvenimoSkonis
Žodynas
- Kultūros demonstravimo taisyklės
- Tai taisyklės, kurios išmokstamos ankstyvame gyvenime, nurodančios emocinių raiškų valdymą ir modifikavimą atsižvelgiant į socialines aplinkybes. Kultūros rodymo taisyklės gali veikti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jie gali reikalauti, kad žmonės išreikštų emocijas „tokias, kokios yra“ (ty kaip jie jas jaučia), perdėti savo išraiškas, kad parodytų daugiau, nei iš tikrųjų jaučiama, sušvelninti savo išraiškas, kad parodytų mažiau, nei iš tikrųjų jaučiama, nuslėpti savo jausmus išreiškiant ką nors kita arba visai nieko nerodyti.
- Tarpasmeninis
- Tai reiškia ryšį arba sąveiką tarp dviejų ar daugiau asmenų grupėje. Taigi tarpasmeninės emocijų funkcijos reiškia savo emocijų poveikį kitiems arba santykius tarp savęs ir kitų.
- Intraasmeninis
- Tai reiškia, kas vyksta savyje. Taigi, intrapersonalinės emocijų funkcijos reiškia emocijų poveikį asmenims, kurie atsiranda fiziškai jų kūne ir psichologiškai jų mintyse.
- Visuomenė reiškia santykių tarp individų ir asmenų grupių sistemą; kultūra reiškia prasmę ir informaciją, suteikiamą tai sistemai, kuri perduodama iš kartos į kartą. Taigi socialinės ir kultūrinės emocijų funkcijos reiškia poveikį, kurį emocijos daro visuomenių ir kultūrų veikimui ir išlaikymui.
- Tai reiškia procesą, kai asmenys ieško informacijos iš kitų, kad išsiaiškintų situaciją, o tada naudoja tą informaciją veikdami. Taigi, priimdami sprendimus dėl savo elgesio, asmenys dažnai naudoja kitų emocines išraiškas kaip informacijos šaltinį.
- © 2025 EMOCIJŲ GALERIJA. Visos autorinės teisės ir privatumo politika saugomos.