Kodėl man reikia emocijų?
Mes visi jaučiame emocijas. Tai dalis to, kas daro mus žmonėmis.
Pyktis, liūdesys, baimė, laimė ir meilė – tai emocijos, kurias beveik kiekvienas žmogus jautė tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu.
Tačiau kas yra emocijos, kuo jos skiriasi nuo jausmų ir kodėl jos svarbios?
Suprasti skirtumą tarp emocijų ir jausmų
Nors jausmai ir emocijos yra dvi tos pačios monetos pusės, jos labai skiriasi.
Suprasdami tai, galite pakeisti nesveiką elgesį ir rasti daugiau laimės bei ramybės savo gyvenime.
Dr.Sarah Mckay, neuromokslininkė ir tinklaraščio „Your Brain Health“ autorė, tai apibūdina taip: „Emocijos žaidžia kūno teatre. Jausmai žaidžia proto teatre.
- Tokios emocijos kaip baimė, neapykanta ir meilė sukelia fizinius pojūčius jūsų kūne.
- Jausmai atspindi psichinius jūsų emocijų išgyvenimus, kuriems jūsų protas suteikia prasmę.
Nors emocijos yra laikinos, jausmai, kuriuos jos sukelia, gali išlikti ir kauptis visą gyvenimą.
Tai gali būti amžinas ciklas, jei nesiimama jokių veiksmų. Emocijos sukelia nesąmoningus jausmus, kurie sukelia naujas emocijas, kurios sukelia dar daugiau neigiamų jausmų... Tai gali būti gana varginanti!
Jausmai subjektyvūs
Nors pagrindinės emocijos mums visiems yra instinktyvios ir universalios, jų reikšmę formuoja individo asmenybė ir patirtis, kuri akivaizdžiai svyruoja tarp individų.
Svarbu suprasti, kaip emocijos ir jausmai veikia mumyse, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį bendraujant su kitais ir daro didelę įtaką daugeliui jūsų veiksmų (naudingų ir nenaudingų).
Šis supratimas yra raktas į pokyčius, nes daugelis iš mūsų reaguoja į savo emocijas ir jausmus, remdamiesi pasenusiu, baime pagrįstu suvokimu.
Kai labiau suvokiate save ir pradedate atpažinti savo emocijas ir jausmus , galite nustatyti jų kilmę, pripažinti jų buvimą ir vėl valdyti savo gyvenimą. Geresnis mūsų emocijų supratimas yra raktas į tai, kad atimame valdžią, kaip jaučiamės. Tada galime pradėti sąmoningai keisti savo gyvenimą ir elgesį, nes išjungiame „auto pilotą“ ir padidiname savarankiškumo bei tikslo jausmą.
„Geros“ ir „blogos“ emocijos ir jų paskirtis
Nuo mažens esame mokomi galvoti, kad skausmingų, „neigiamų“ emocijų, tokių kaip liūdesys, baimė, pyktis ar gėda, reikia vengti, nuslopinti ir pašalinti iš mūsų sąmonės. „Teigiamos“ emocijos, tokios kaip laimė ir meilė, skatinamos ir giriamos. Kiek kartų girdėjome savo tėvus, kitus tėvus ar save sakant kažką panašaus į „eik į savo kambarį, kol nepakeisi savo požiūrio ir galėsi būti malonus su visais“. Arba dažnai girdžiu tėvus sakant „baik verkti“ arba „tau nereikia dėl to verkti, gerai? savo vaikams. Nepatogios emocijos, kurias jaučiame, kartais yra nepatogios ir aplinkiniams, todėl jie bando išspręsti savo susijaudinimo jausmus, liepdami kitiems sulaikyti savo neigiamus jausmus.
Evoliucinis, tai prasminga, tiesa? Žmonės linkę į malonumą ir dalykus, kurie mums teikia džiaugsmą, o mes vengiame ir nekenčiame, kai jaučiamės nepatogiai ar patiriame skausmą. Emocijos yra vadovėlinis to pavyzdys ir dažnai girdžiu klientus sakant: „Uh! Nekenčiu taip jaustis!"
Sudėtinga ta, kad kai vengiame neigiamų emocijų arba bandome jas nuslopinti, atsiribojame nuo jų prigimtinio tikslo ir praleidžiame vertę, kurią jos gali mums suteikti.
Emocijos egzistuoja todėl, kad jos atlieka gyvybiškai svarbią funkciją – prisirišti prie to, kas iš tikrųjų svarbu ir ką laikome vertinga iš vidaus. Priklausymas ir saugumas yra du pagrindiniai jausmai, kurių žmonės yra priversti išgyventi. Tyrimai parodė, kad mūsų emocijos padėjo mūsų protėviams pranešti apie savo poreikius, todėl jos buvo gyvybiškai svarbios norint išgyventi.
Mūsų emocijos yra įtrauktos į mūsų kūną ir yra greičiausias būdas susisiekti su kitais ir savimi. Šypsena ar verkimas sukelia visuotinį atsaką, nepaisant kalbos barjerų ar kultūrinių skirtumų.
Kodėl mes turime emocijas?
Emocijų vaidmuo yra panašus į daugelį kitų mūsų kūno tikslų: išgyvenimui. Būtent emocijos skatina mūsų atsakymus ir reakcijas į dalykus ir gali padėti kūnui imtis veiksmų, jei reikia. Mūsų emocijos ne visada gali būti logiškos, tačiau mūsų primityvioms smegenims viskas priklauso nuo išgyvenimo – bet kokia kaina – todėl saugumo siekimas visada yra mūsų smegenų darbotvarkė Nr. 1.
Pavyzdžiui, jei einate judria miesto gatve ir pamatysite, kad kažkas staiga slysta per žemę, jūsų smegenys reaguos su baimės emocija, dėl kurios jūs nušoksite. Logiškai mąstant, žinome, kad vargu ar pamatysite gyvatę judrioje miesto gatvėje, bet jūsų emocijos ir smegenys įsijungs, aplenks visas racionalias mintis, kad tik būtumėte saugūs. Atidžiau pažvelgęs supranti, kad tai tik popierinis maišelis, o tavo emocijos gali virsti laime, kai palengva, o gal net gėdą, kad nušokote 3 pėdas, kad išvengtumėte mirtino popierinio maišelio!
Pagalvokite apie tuos stulbinančius išgyvenimus, kuriuos patyrėme visi: artimą skambutį netoli nelaimingo atsitikimo, stiprų triukšmą ar agresyvų kito asmens elgesį.
Kas atsitiko tavo kūne?
Jūsų kūnas būtų aplenkęs bet kokį „mąstymą“ ir būtų pasirinkęs automatinį pilotą, padidėjus širdies ritmui, padažnėjus kvėpavimui, prakaituojant ar įsitempus raumenims. Visa tai yra sukurta jūsų smegenyse, kad suaktyvintų jūsų gebėjimą apsisaugoti. Dažniausiai žinomas kaip „kovok, bėk, sustingk“ reakcija, mūsų kūnai vadovaujasi emocijomis, kokių veiksmų imtis. Pykčio emocija gali priversti mūsų smegenis manyti, kad esame užpulti, liūdesys perteikia netektį, o meilės jausmas ar meilės demonstravimas leidžia mūsų kūnui jaustis saugiai.
Emocijos skatina išorinį bendravimą
Antrinis emocijų vaidmuo yra leisti kitiems žinoti, kaip jaučiamės ir kaip tai veikia grupės saugumą. Veido išraiškos ir kūno kalba gali kalbėti apie rasę, religiją, kultūrą ir dialektą. Mūsų priešistoriniams protėviams reikėjo bendravimo būdų „atsargiai! Mums gresia užpuolimas!“ žiūrėdamas išsigandęs ar drebėdamas. Arba šypsotis ir bendrauti „viskas gerai! Esame saugūs“.
Emocijos skatina linksniuoti
Galiausiai emocijos yra vertingas bendravimo su savimi tikslas ir padeda mums suprasti savo vertybes ir tikslus. Mūsų emocijos gali pasakyti, ko mums reikia arba kas nenaudinga. Šių dalykų žinojimas gali padėti vadovauti mūsų gyvenimui ir pakeisti mūsų pasirinkimą.
Vengdami savo emocijų arba jas nuslopindami, neleidžiame sau gauti vertingos informacijos apie tai, ko mums reikia . O jei mums neaišku, ko mums reikia, sunkiau priimti sprendimus. Mokymasis klausytis, ką mūsų emocijos mums bando pasakyti (kaip aukščiau esančioje lentelėje), gali padėti nukreipti mus link to, kas svarbu mūsų gyvenime.
Senas posakis „kam mes priešinamės, tas išlieka“ šiuo atžvilgiu yra teisingas. Priešintis, atmesti ar vertinti savo emocijas yra nenaudinga ir dažniausiai beprasmiška. Galbūt kurį laiką galime nekreipti dėmesio į savo emocijas arba jų vengti, bet galiausiai jos įsiskverbia ir randa būdą, kaip būti išgirstiems.
Lengviau juos priimti, pripažinti ir leisti būti šalia. Užuojauta sau ir empatija sau yra daug veiksmingesnė siekiant pokyčių ar asmeninio augimo. Sąmoningumo praktikavimas ir emocijų įvardijimas gali padėti atpažinti, ką jaučiame.
„Tai, kaip tas vaikinas ką tik su manimi kalbėjo, verčia mane jaustis labai piktas. Įdomu tai, kad jo žodžius interpretuoju taip, kad jaučiu pyktį“. Bet be to, pasidomėkite. Paklauskite savęs: „Kodėl tai mane pykdo? Apie ką tai? Įdomu, ką jo žodžiai sukelia manyje?
Mes turime galimybę keistis patys ir kurti gyvenimą, kokio norime. Jei domitės savo emocijomis ir išmoksite jas suprasti, įmanomi ilgalaikiai pokyčiai. Tyrimai parodė, kad neuroplastiškumas (smegenų gebėjimas keisti funkcijas po pasikartojančių minčių ir elgesio pokyčių) yra galingas ir gali sukelti nepaprastų pokyčių. Mokymasis apie savo emocijas yra pirmasis žingsnis siekiant kontroliuoti savo gyvenimą.
#Emocijos #Jausmai #Savistaba #Psichologija #Sąmoningumas #SavęsPažinimas #Savirefleksija #EmocinisIntelektas #AsmeninisTobulėjimas #PsichinėSveikata #EmocijųValdymas #Neuroplastiškumas #SavęsPriėmimas #Empatija #Savikontrolė #GyvenimoKokybė #EmocinisBalansas #PsichologinėsŽinios #SavęsSupratimas #PozityvusMąstymas
© 2024 EMOCIJŲ GALERIJA. Visos autorinės teisės ir privatumo politika saugomos.