Iš kur kyla emocijos? Išsamus tyrimų vadovas
Emocijos, sudėtingi psichinių ir fizinių būsenų deriniai, sudaro platų spektrą. Jie apima viską nuo džiaugsmo pakilimo iki liūdesio svorio, pykčio įkarščio, baimės antplūdžio, netikėtumo sukrėtimo ir pasibjaurėjimo. Tai ne tik trumpalaikiai jausmai; jie yra stiprūs mūsų pasirinkimų, veiksmų ir socialinių sąveikų veiksniai, vaidinantys gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gerovei. Emocijų, susikertančių disciplinų, tokių kaip psichologija ir neuromokslas, tyrimas siekia atskleisti sudėtingą jų veikimą ir poveikį žmogaus elgesiui.
Kaip autistiškam žmogui, norint išmokti su jomis dirbti, labai svarbu suprasti vidinį emocijų veikimą. Emocinės psichologijos sritis, kupina reikšmingų tyrimų, siūlo keletą naudingų įžvalgų ir teorijų. Yra daug skirtingų teorijų, leidžiančių pasiūlyti, kokios yra mūsų emocijos ir iš kur jos kyla. Šiame tinklaraščio įraše apžvelgsime įvairias emocijų teorijas.
Kas yra emocijos?
Emocijos kyla iš mūsų kūno pojūčių ir istorijos, kurią apie tuos pojūčius pasakoja mūsų protas, derinio. Mūsų kūno pojūčiai veikia kaip signalai, teikiantys informaciją apie mūsų vidinę ir išorinę aplinką. Tačiau mūsų proto suvokimas ir įsitikinimai apie šiuos pojūčius sukelia specifines emocijas.
Pavyzdžiui, kai jaučiame greitą širdies plakimą ir prakaituojančius delnus, mūsų kūno pojūčiai rodo fiziologinį susijaudinimą. Tačiau mūsų protas šį susijaudinimą vertina ir interpretuoja kaip baimę, susijaudinimą ar nerimą, remdamasis susijaudinimo kontekstu ir mūsų praeities patirtimi. Istorija, kurią mūsų protas pasakoja apie šiuos kūno pojūčius, daro įtaką konkrečioms emocijoms, kurias jaučiame.
Mūsų mintys, prisiminimai ir įsitikinimai vaidina pagrindinį vaidmenį formuojant mūsų emocinę patirtį. Jei susiduriame su situacija, kuri mums primena neigiamą praeitį, mūsų protas gali sukurti baimės ar liūdesio pasakojimą, sukeldamas atitinkamas emocijas. Kita vertus, jei situaciją interpretuojame teigiamai, mūsų protas gali sukurti pasakojimą apie laimę ar džiaugsmą ir tas atitinkamas emocijas.
Iš kur kyla emocijos?
Pasirodo, jūsų emocijos yra gana sudėtingos ir yra įvairių dalykų derinys, prasidedantis genetikos, biologijos ir jus supančios aplinkos deriniu. Štai keletas pagrindinių emocijų šaltinių:
1. Smegenų veikla: Emocijos daugiausia yra smegenų veiklos rezultatas. Įvairios smegenų dalys, tokios kaip migdolinis kūnas, hipokampas ir prefrontalinė žievė, vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir reguliuojant emocijas.
2. Neurotransmiteriai: cheminiai pasiuntiniai smegenyse, vadinami neurotransmiteriais, yra atsakingi už signalų perdavimą tarp nervinių ląstelių. Neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, buvo susieti su specifinėmis emocijomis.
3. Genetika: tam tikri genetiniai polinkiai gali padaryti mus jautresnius specifinėms emocijoms. Genetiniai veiksniai įtakoja smegenų cheminę sudėtį ir reakciją į įvairias situacijas.
4. Praeities patirtis: asmeninė patirtis, prisiminimai ir išmoktas elgesys daro didelę įtaką emocijoms. Praeities įvykiai ir sąveika formuoja mūsų lūkesčius ir prognozes ir savo ruožtu įtakoja mūsų emocines reakcijas.
5. Kultūra ir aplinka: Kultūrinės ir socialinės normos, vertybės ir auklėjimas daro įtaką emocijų diapazonui ir raiškai. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeimyninės, socialinės ir ekonominės aplinkybės, taip pat gali turėti įtakos mūsų emocijoms.
6. Hormoniniai pokyčiai: Hormonai taip pat turi didelę įtaką emocijoms. Hormonai, tokie kaip kortizolis, išsiskiriantys streso metu, gali paveikti emocines reakcijas ir atvirkščiai. Hormoniniai pokyčiai brendimo, nėštumo ir menopauzės metu taip pat turi įtakos emociniams išgyvenimams.
Ar emocijos prasideda kūne?
Emocijų kilmė yra mįslė, kurios užuominos yra išsklaidytos psichologijos ir neurologijos srityse. Šis klausimas intriguoja ir mokslininkus, ir kasdienius mąstytojus: ar mūsų emocijos užsidega kūne, ar jos kibirkščiuoja mintyse?
Įsivaizduokite tokį scenarijų: žiūrite įtemptą filmą. Jūsų širdis plaka, delnai prakaituoja – šios fizinės reakcijos vyksta kartu su laukimo ir susijaudinimo jausmu. Šiame pavyzdyje pabrėžiama teorija, leidžianti manyti, kad mūsų emocijos iš tikrųjų gali kilti iš tokių kūno reakcijų. Atrodo, kad mūsų kūnas sudaro sąlygas emocijoms sekti.
Neurologo Antonio Damasio somatinio žymeklio hipotezė prideda žavingą šios idėjos posūkį. Remiantis šia teorija, kai mūsų kūnas reaguoja į tam tikras situacijas ar įvykius, šios reakcijos, dažnai nesąmoningai, yra susijusios su emocine patirtimi mūsų asmeninėje istorijoje ir daro įtaką mūsų priimamiems sprendimams. Panašu, kad jūsų kūnas pajunta emocijas anksčiau nei jūsų sąmoningas protas pasiveja.
Tačiau yra ir kitas būdas pažvelgti į tai. Kognityvinio vertinimo teorija rodo, kad tai yra ne tik mūsų kūno reakcijos, bet ir tai, kaip mes interpretuojame šias reakcijas ir įvykius. Mūsų mintys ir interpretacijos yra mūsų emocingo orkestro dirigentai, įtakojantys mūsų jausmus apie situaciją ar įvykį.
Taigi, ar emocijos yra mūsų kūno reakcijų, minčių, ar abiejų derinys? Atsakymas vis dar nėra aiškus. Atrodo, kad mūsų emocinis gyvenimas yra sudėtingas gobelenas, išaustas iš fiziologinių, pažintinių ir socialinių įtakų gijų.
James-Lange emocijų teorija
Kadaise psichologijos sferoje Williamas Jamesas ir Carlas Lange'as leidosi į intelektualinę kelionę, vedančią į Jameso-Lange'o teorijos gimimą. Ši teorija vaizduoja emocijas kaip kūno pokyčių – širdies plakimo, delnų prakaitavimo – pasekmes, reaguojant į daugybę gyvenimo dirgiklių. Ji siūlo tokią seką: pirma, kūnas reaguoja, o tada protas suvokia šias reakcijas kaip emocijas.
James-Lange teorijos kritika
Tačiau ši teorija neapsieina be kritikų. Pagalvokite apie sporto salę – širdis plaka, prakaitas liejasi kaskadomis – tačiau baimės akivaizdžiai nėra. Arba tos akimirkos, kai atrodo, kad emocijos pranoksta kūno reakcijas, pavyzdžiui, momentinis baimės šaltis patekus į pavojų, nesant laiko fiziniams simptomams registruotis. Tokie pavyzdžiai rodo, kad ši teorija gali tik nuskriausti gilaus emocinio sudėtingumo vandenyno paviršių.
Ar emocijos prasideda galvoje?
Protas vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir interpretuojant emocijas. Mūsų mintys, įsitikinimai, prisiminimai ir suvokimas prisideda prie to, kaip patiriame ir išreiškiame emocijas. Pavyzdžiui, situacijos interpretavimas kaip grėsmingas ar naudingas gali sukelti įvairias emocines reakcijas.
Klausimas, ar emocijos prasideda galvoje ar kūne, priklauso nuo to, kuria psichologine teorija remiamės. Įvairios teorijos pabrėžia fiziologinių reakcijų (kūno) arba pažinimo procesų (proto) vaidmenį kuriant emocijas. Nepriklausomai nuo to, ar emocijos prasideda galvoje, ar ne, akivaizdu, kad tiek kūnas, tiek protas atlieka esminį vaidmenį mūsų emociniuose išgyvenimuose.
Lozoriaus emocijų teorija
Visiškai priešingai James-Lange teorijai, psichologas Richardas Lazarusas pasiūlė į protą orientuotą požiūrį. Pagal Lozoriaus teoriją, ne tai, kas atsitinka mums, o tai, kaip mes interpretuojame šiuos įvykius, formuoja mūsų emocinį kraštovaizdį. Čia protas pirmiausia įvertina situaciją, sudarydamas sąlygas tiek emocinėms, tiek kūninėms reakcijoms. Lozoriaus teorija teigia, kad mūsų emocijos kyla dėl to, kaip interpretuojame situaciją ir kokią reikšmę jai suteikiame. Remiantis šia teorija, protas įvertina stimulą prieš patirdamas emocinę ir kūno reakciją.
Schachterio-dainininko teorija
Įeikite į Schachterio-dainininko teoriją. Jie sujungia harmoningą kūno ir proto šokį. Taip pat žinomas kaip dviejų veiksnių teorija, jame teigiama, kad emocijos yra ne tik refleksinės reakcijos, bet ir apima mūsų fizinių reakcijų supratimą ir žymėjimą mūsų situacijos kontekste. Pirma, kūnas reaguoja, tada protas įsikiša ir įvertina situaciją, o tai savo ruožtu formuoja mūsų emocinę reakciją.
Pagal šią teoriją, veikiamas dirgiklio, pirmiausia reaguoja mūsų kūnas. Remdamiesi tuo fiziologiniu atsaku, mes atliekame pažintinį vertinimą, įvertindami, kokia turėtų būti tinkama reakcija, ir tada galime suformuoti savo emocinį atsaką.
Kuris teisingas?
Taigi, kuri teorija paveikia tikriausią akordą? Kiekviena teorija suteikia unikalių įžvalgų apie mūsų emocijų supratimą ir kartu atveria langus į skirtingus emocinės patirties aspektus.
Be to, yra ir kitų intriguojančių emocijų teorijų, kurios rodo, kad viena teorija gali būti ne teisingesnė už kitą, įskaitant evoliucinę emocijų teoriją, veido grįžtamojo ryšio emocijų teoriją ir neurologinę emocijų teoriją. Akivaizdu, kad emocijos yra sudėtinga pažintinių ir fiziologinių elementų sąveika. Atrodo, kad emocijų esmė slypi šiame sudėtingame šokyje tarp to, ką jaučia mūsų kūnai ir kaip mūsų protas interpretuoja šiuos pojūčius.
Emocijų tyrimų pasaulyje yra du pagrindiniai tyrimai, kuriuose pabrėžiama kūno ir proto sąveika: Adrenalino tyrimas ir Capilano pakabos tilto tyrimas .
Adrenalino tyrimas
drenalino tyrime 184 dalyviams buvo sušvirkštas naujas vaistas ir jiems buvo pasakyta, kad tai buvo naujas vaistas regėjimui nustatyti. Tik ne tai jiems buvo suleista. Dalyviai gavo epinefrino (taip pat žinomo kaip adrenalino) injekcijas ir suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo pasakyta, kokių šalutinių poveikių jie gali tikėtis, o kitai – ne.
Abi grupės buvo paveiktos „dalyviu“, vaidinusiu vaidmenį tyrime. Kai jie buvo patalpinti į kambarį su bet kuria iš grupių, jų darbas buvo elgtis taip, lyg jie būtų laimingi ir euforiški, arba irzlūs ir pikti. Grupė, kuriai nebuvo pasakyta apie šalutinį poveikį, buvo labiau linkusi „pagauti“ dalyvio emocijas (adrenalino šalutinį poveikį interpretuoti kaip pyktį arba euforiją).
Tyrimo rezultatai buvo labai informatyvūs ir parodė, kad kai žmonės neturi emocijų paaiškinimo, jie yra jautresni aplinkinių emocijoms.
Tyrimas pabrėžia, kaip mūsų įsitikinimai apie mūsų kūno pojūčius vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant, kaip interpretuoti ir patirti emocijas.
Capilano kabančio tilto tyrimas
„ Capilano Suspension Bridge Study“ yra dar vienas ryškus psichologinis eksperimentas, atskleidžiantis, kaip kartais galime supainioti savo kūno susijaudinimą su įvairiais dirgikliais. Tai nuostabus pavyzdys, kaip galima neteisingai priskirti mūsų emocijas ir fizinius pojūčius.
Šiame tyrime vyrams buvo liepta eiti stabiliu tiltu arba svyrančiu kabančiu tiltu. Tradiciškai patraukli moteris stovėjo tilto viduryje. Trumpai pabendravusi moteris kiekvienam dalyviui davė savo telefono numerį. Išvados parodė, kad vyrai, prie kurių buvo priartėta ant drebančio kabamojo tilto, buvo labiau linkę tyrėjui paskambinti vėliau, palyginti su tais, kurie buvo priartinti saugiu tiltu.
Rezultatai buvo interpretuojami kaip „netinkamo susijaudinimo priskyrimo“ atvejis: dalyviai ant kabančio tilto klaidingai manė, kad jų nervingi jausmai kilo dėl to, kad jiems patiko tyrėja, o ne suprato, kad tiltas juos nervino. Šis tyrimas iliustruoja, kaip mūsų emocijos ir fizinės reakcijos gali turėti įtakos mūsų potraukiui kitiems ir priimamiems sprendimams.
The Takeaways
Apžvelgėme keletą skirtingų teorijų ir psichologinių tyrimų, kurie rodo mūsų emocijų kilmę ir mūsų kūno reakcijų joms poveikį. Kai kurie iš svarbiausių dalykų yra šie:
1) Emocijos yra sudėtingos ir mįslingos! Kuo labiau stengiamės suvokti, kas sukelia šias emocijas, tuo labiau pažeidžiami išorinės įtakos, formuojančios mūsų jausmus.
2) Istorija, kurią pasakojame patys, yra svarbi! Tai nereiškia, kad visos emocijos yra mūsų galvose. Labai svarbu, kaip interpretuojame kūno pojūčius, susijusius su emocijomis.
Santrauka: Iš kur kyla emocijos?
Nors gal ir nėra galutinio atsakymo, iš kur kyla mūsų emocijos, mes žinome, kad emocijos kyla iš mūsų kūno pojūčių ir mūsų proto jiems suteikiamos reikšmės derinio. Mūsų protas kuria pasakojimą, pagrįstą mūsų mintimis ir interpretacijomis, formuodamas mūsų emocinius išgyvenimus.
Kūno pojūčių ir mūsų proto sukurtų istorijų ryšio supratimas gali padėti mums suprasti savo emocijas ir efektyviai jas reguliuoti bei integruoti. Atkreipdami dėmesį į savo kūno pojūčius, galime geriau suvokti, kada mumyse kyla tam tikros emocijos.
#Emocijos #Psichologija #Savistaba #NeuroMokslas #EmocinisIntelektas #Jaustukai #ProtasIrKūnas #Autizmas #EmocijųValdymas #SavęsPažinimas #Mokslas #PsichologinėsTeorijos #Tyrimai #EmocijųKilmė #SmegenųVeikla #KūnoReakcijos #Jausti #Mąstyti #EmocinėsReakcijos #Savijauta
Paruošė Tomas Kregždė
EMOCIJŲ GALERIJA