Emocijų Paslaptys: Emocinės Psichologijos Pagrindų Atskleidimas
Tai, kaip interpretuojame ir reaguojame į mus supantį pasaulį, lemia tai, kas esame, ir prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės. Emocinės psichologijos tyrimas leidžia tyrėjams pasinerti į tai, kas verčia žmones reaguoti taip, kaip į tam tikrus dirgiklius, ir kaip šios reakcijos veikia mus tiek fiziškai, tiek psichiškai. Nors emocinės psichologijos tyrimas yra platus ir sudėtingas, mokslininkai atrado nemažai apie tai, kas sudaro mūsų emocijas ir mūsų elgesio bei fizines reakcijas į jas.
Emocijų Apibrėžimas
Emocijos dažnai painiojamos su jausmais ir nuotaikomis, tačiau šie trys terminai nėra keičiami. Emocijos apibrėžiamos kaip „sudėtingas reakcijos modelis, apimantis patirtinius, elgesio ir fiziologinius elementus“. Emocijos yra tai, kaip žmonės sprendžia dalykus ar situacijas, kurios jiems atrodo svarbios. Emociniai išgyvenimai susideda iš trijų komponentų: subjektyvios patirties, fiziologinės reakcijos ir elgesio arba ekspresyvios reakcijos.
Jausmai kyla iš emocinės patirties. Kadangi žmogus suvokia patirtį, tai priskiriama tai pačiai kategorijai kaip alkis ar skausmas. Jausmas yra emocijų rezultatas ir gali būti paveiktas prisiminimų, įsitikinimų ir kitų veiksnių.
Nuotaiką apibūdiname kaip „bet kokią trumpalaikę emocinę būseną, paprastai mažo intensyvumo“. Nuotaikos skiriasi nuo emocijų, nes joms trūksta dirgiklių ir nėra aiškaus išeities taško. Pavyzdžiui, įžeidimai gali sukelti pykčio jausmą, o pikta nuotaika gali kilti be akivaizdžios priežasties.
Emocijų apibrėžimas – dar nebaigta užduotis. Daugelis tyrinėtojų vis dar siūlo teorijas apie tai, kas sudaro mūsų emocijas, o esamos teorijos nuolat ginčijamos. Vis dėlto yra geras žinių pagrindas, kurį reikia analizuoti tyrinėjant temą.
Emocijų Procesas
Nors vyksta diskusijos apie seką, visuotinai sutariama, kad emocijas, kaip minėta anksčiau, sudaro trys dalys: subjektyvi patirtis, fiziologinės reakcijos ir elgesio atsakai. Pažvelkime į kiekvieną iš šių dalių išsamiau.
Subjektyvūs Išgyvenimai
Visos emocijos prasideda nuo subjektyvios patirties, dar vadinamos stimulu, bet ką tai reiškia? Nors pagrindines emocijas išreiškia visi asmenys, nepaisant kultūros ar auklėjimo, jas sukelianti patirtis gali būti labai subjektyvi.
Subjektyvūs išgyvenimai gali svyruoti nuo paprastų dalykų, pavyzdžiui, pamatyti spalvą, iki tokių didelių dalykų, kaip mylimo žmogaus praradimas ar vedybos. Kad ir kokia intensyvi būtų patirtis, ji gali sukelti daug emocijų vienam asmeniui, o kiekvieno individo emocijos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, vienas žmogus gali jausti pyktį ir apgailestavimą dėl mylimo žmogaus netekties, o kitas gali patirti didelį liūdesį.
Fiziologiniai Atsakai
Visi žinome, koks jausmas, kai mūsų širdis plaka greitai iš baimės. Ši fiziologinė reakcija yra autonominės nervų sistemos reakcijos į mūsų patiriamas emocijas rezultatas. Autonominė nervų sistema kontroliuoja mūsų nevalingas kūno reakcijas ir reguliuoja mūsų kovok arba bėk reakciją. Daugelio psichologų nuomone, mūsų fiziologinės reakcijos greičiausiai yra tai, kaip emocijos padėjo mums vystytis ir išgyventi kaip žmonėms per visą istoriją.
Įdomu tai, kad tyrimai parodė, kad autonominės fiziologinės reakcijos yra stipriausios, kai žmogaus veido išraiškos labiausiai primena emocijų, kurias jis patiria, išraišką. Kitaip tariant, veido išraiškos atlieka svarbų vaidmenį atitinkamai reaguojant į emociją fizine prasme.
Elgesio Atsakai
Emocinio atsako elgesio atsako aspektas yra tikroji emocijos išraiška. Elgesio atsakas gali būti šypsena, grimasa, juokas ar atodūsis, taip pat daugelis kitų reakcijų, priklausančių nuo visuomenės normų ir asmenybės.
Nors daugybė tyrimų rodo, kad daugelis veido išraiškų yra universalios, pavyzdžiui, susiraukšlėjimas, rodantis liūdesį, sociokultūrinės normos ir individualus auklėjimas turi įtakos mūsų elgsenai. Pavyzdžiui, meilės išreiškimas skiriasi tiek kiekvienam asmeniui, tiek skirtingoms kultūroms.
Elgesio atsakymai yra svarbūs norint pranešti kitiems, kaip jaučiamės, tačiau tyrimai rodo, kad jie taip pat yra gyvybiškai svarbūs žmonių gerovei. Žiūrint neigiamus ir teigiamus emocinius filmus, elgesio reakcijų į emocijas slopinimas turėjo fizinį poveikį dalyviams. Poveikis buvo padidėjęs širdies susitraukimų dažnis. Tai rodo, kad elgsenos reakcijų į dirgiklius, tiek teigiamus, tiek neigiamus, išreiškimas yra geriau bendrai sveikatai, nei tų atsakymų laikymas viduje. Taigi šypsotis, juoktis ir sveikai reikšti neigiamas emocijas yra naudinga.
Fiziologinės ir elgesio reakcijos, susijusios su emocijomis, iliustruoja, kad emocijos yra daug daugiau nei psichinė būsena. Emocijos veikia visą mūsų elgesį ir mūsų sveikatą. Be to, mūsų gebėjimas suprasti kitų elgesio atsakymus vaidina didžiulį vaidmenį mūsų emociniame intelekte, kuris bus išsamiau aptartas vėliau.
Pagrindinės Ir Sudėtingos Emocijos
Emocinėje psichologijoje emocijos skirstomos į dvi grupes: pagrindines ir kompleksines.
Pagrindinės emocijos yra susijusios su atpažįstamomis veido išraiškomis ir paprastai vyksta automatiškai. Emocijų sukeltos veido išraiškos yra universalios. Eemocijos ir jų išraiškos buvo biologinės ir prisitaikančios. Tiesą sakant, tyrėjai keletą metų stebėjo gyvūnų emocijas, o tai rodo, kad jos taip pat yra labai svarbios kitų rūšių išlikimui. Tikėtina, kad pagrindinės emocijos turėjo įtakos mūsų išlikimui per visą žmogaus evoliuciją, signalizuojančios aplinkiniams atitinkamai reaguoti.
Yra šešios pagrindines emocijas, kurias galima interpretuoti veido išraiškomis. Jie apėmė laimę, liūdesį, baimę, pyktį, nuostabą ir pasibjaurėjimą. Taip pat, galime įtraukti ir gėdą, susijaudinimą, panieką, gėdą, pasididžiavimą, pasitenkinimą ir linksmybes, nors šie papildymai nėra plačiai pritaikyti.
Šešių Pagrindinių Emocijų Sąrašas
- Liūdesys
- Laimė
- Baimė
- Pyktis
- staigmena
- Pasibjaurėjimas
Sudėtingos emocijos turi skirtingą išvaizdą ir gali būti ne taip lengvai atpažįstamos, kaip sielvartas, pavydas ar apgailestavimas. Sudėtingos emocijos apibrėžiamos kaip „bet kokios emocijos, susidedančios iš dviejų ar daugiau kitų. Mes naudojame neapykantos pavyzdį kaip baimės, pykčio ir pasibjaurėjimo sintezę. Kita vertus, pagrindinės emocijos yra nemaišytos ir įgimtos. Kitos sudėtingos emocijos apima meilę, sumišimą, pavydą, dėkingumą, kaltę, pasididžiavimą ir nerimą ir daugelį kitų.
Sudėtingos emocijos labai skiriasi tuo, kaip jos pasirodo žmogaus veide ir neturi lengvai atpažįstamų išraiškų. Sielvartas atrodo gana skirtingas tarp kultūrų ir individų. Kai kurios sudėtingos emocijos, pavyzdžiui, pavydas, gali neturėti lydinčios veido išraiškos.
Emocijų Supratimo Nauda
Kaip aptarta, emocijos padėjo žmonėms vystytis ir išgyventi. Būtų labai pavojinga, jei neturėtume emocijų. Tai taip pat būtų labai nuobodus gyvenimas. Nes iš esmės mus varo emocijos – jaudulys, malonumas, net pyktis. Štai kodėl svarbu, kad galėtume suprasti emocijas, nes jos atlieka tokį svarbų vaidmenį mūsų elgesyje.
Emocijos iš esmės yra konstruktyvios. Jiems įtakos turi tai, kas apskritai naudinga mūsų rūšiai ir ko išmokome auklėdami. Jie nukreipia mūsų elgesį taip, kad turėtume pasiekti teigiamą rezultatą. Tačiau emocijos gali tapti destruktyvios, jei emocijos, kurių išmokome, yra teisingos reakcijos, nebeatitinka mūsų situacijos, arba jei pasąmonės emocijos sukelia reakcijas, kurių mes negalime suprasti. Ryšys su savo emocijomis ir supratimo pavertimas veiksmais vadinamas emociniu sąmoningumu. Gebėjimas tai daryti ir su kitais yra vadinamas emociniu intelektu.
Emocinis intelektas – tai gebėjimas suvokti, kontroliuoti ir vertinti emocijas.
Emocinio intelekto komponentai apima:
- Emocijų vertinimas ir išreiškimas savyje ir kituose: žodinių ar neverbalinių emocijų užuominų atpažinimas arba išreiškimas
- Emocijų reguliavimas savyje ir kituose: emocijų valdymas, kad visos šalys būtų motyvuotos siekti teigiamo rezultato.
- Emocijų panaudojimas adaptaciniais būdais: emocijų naudojimas ir emocijų interpretavimas siekiant teigiamų rezultatų.
Tie, kurie turi emocinį intelektą, atsidaro teigiamiems ir neigiamiems emociniams išgyvenimams, identifikuoja emocijas ir tinkamai jas perduoda. Emociškai protingi žmonės gali panaudoti savo ir kitų emocijų supratimą siekdami asmeninio ir socialinio augimo. Tie, kurių emocinis intelektas žemas, gali nesugebėti suprasti ir kontroliuoti savo ar kitų emocijų. Dėl to kiti gali jaustis blogai, kai nesupranta savo emocijų, jausmų ar išraiškų.
Akivaizdu, kad gerinant emocinį intelektą yra asmeninė ir profesinė nauda. Atkreipkime dėmesį, kad aukštas emocinis intelektas koreliuoja su geresniais darbo rezultatais, daro žmones geresniais lyderiais ir sudaro sąlygas asmeninei laimei . Taip pat yra įtikinamų asmeninių pranašumų, o pagrindinė iš jų yra trijų kategorijų: ramybė ir proto aiškumas, atsparumas ir daugiau pasitenkinimo teikiantys santykiai.
Emocinis intelektas vaidina svarbų vaidmenį bendrai sėkmei, kaip ir tradicinis intelektas.
Ar tai tiesa, ar ne, tikrai galima ginčytis, tačiau emocinis intelektas puikiai pasitarnavo žmonėms per visą mūsų evoliuciją ir istoriją. Jis suvaidino svarbų vaidmenį dar ilgai, kol buvo oficialiai apibrėžtas, ir greičiausiai veiks daugelį metų.
Paruošė Tomas Kregždė
EMOCIJŲ GALERIJA